- stabarėti
- stabarė́ti vksm. Péraugusi žolė̃ stabarė́ja.
.
.
stabarėti — stabarėti, ėja, ėjo intr. 1. NdŽ augti į stabarus, virsti stabaru, kietėti, medėti: Peraugusi žolė stabarėja DŽ1. | prk.: Poetas mėgdavo sakyti, kad jam jaunystė jau praėjo, kad jis jau stabarėja J.Paukš. 2. lingv. darytis nekintamam, nekaitomam … Dictionary of the Lithuanian Language
apstabarėti — intr. LKGIII606 lingv. pasidaryti nekintamam, nekaitomam: Pusdalyvio formos tarmėje palyginti negausios. Be to, jos gerokai apstabarėjusios LKKIX211. Apstabarėję žodžių junginiai eiti kelią, keliauti kelią rš. stabarėti; apstabarėti; išstabarėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išstabarėti — intr. Aln išaugti į stabarus, sukietėti, sumedėti: Žolė išstabarėjo – reikė anksčiau pjaut Ktk. stabarėti; apstabarėti; išstabarėti; sustabarėti … Dictionary of the Lithuanian Language
kablėti — kablėti, ėja, ėjo intr. stabarėti … Dictionary of the Lithuanian Language
stabarėjimas — sm. (1) DŽ, NdŽ → stabarėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sustabarėti — intr. 1. NdŽ išaugti į stabarus, sukietėti, sumedėti: Kai žolė sustabarėja, gyvuliai teip nebeėda Lel. ║ pasidaryti nelanksčiam, sustirusiam: Jo rankos pamėldavo, pirštai sustabarėdavo rš. 2. prk. pasidaryti sustingusiam, nebeprogresuoti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
virbėti — 2 virbėti, ėja (vìrba DŽ, NdŽ), ėjo intr. DŽ, NdŽ virsti virbais, virbti, stabarėti: Peraugusios žolės ima virbėti DŽ1 … Dictionary of the Lithuanian Language